Skaidrus toks kvapas dulkių ir lietaus...
Jauti? Prabunda naujos, jaunos jėgos.
Širdis vibruoja, kraujas skuba, bėga
Greičiau ir vis greičiau... galbūt sulauks
 
Svaigimo balto... Tyliai plaukia vėl
Mintis besvorė. Taip mane sūpuoja
Paklydęs vėjas, glosto švelniai kojas...
Nejau ir tai pakibs ore... – Kodėl?
 
Nejau dabar nuplaus šilti lašai
Žodžius brangiausius man? Visai sudrėkę
Delnai pagauna srovę ir palieka
Skambėt vien garsą kerintį tiktai.