Sankirta
Prisilietimai mūsų,
Sankirtos
Ant fotopopieriaus
Per didintuvą
Bemaž jau išryškėjo atvaizdas.
Spalvotoji, tu mano matricoj,
Aš laukiau.
Savoj alchemijoj, nesybėj,
Laše, semtam iš jūros,
Kurį parsivežiau
Į bendrą parką.
Ir vėl aš stoviu,
Dengiuos už krūmų, medžių, lapų,
Slepiuos,
Varpeliai toly, šnabždesiai ir kasdienybės ribos,
Vos vieną milimetrą nuo manęs
Fantaziją ir begalybę skiria.
Sava bedugnė, pasakytum,
Skirtis, kurion neri
Be nerimo,
Be noro irtis ar numirti.
Belieka viena –
Tik tu ir aš
Per milimetrą
Popieriaus,
Per šviesą
Sankirta –