Eini, į tolius keliauji –
lyg norėtum paliesti
horizontą ranka, o gal
susitikt su gyvenimu antruoju:
jo nematyti tolumoje –
kažkur, sakoma, yra...
Tomis pačiomis pėdomis
sugrįžti? Jos užžėlė –
ten nieko naujo neatradai  –
kiek mintys dėliosis
ir norai dar skatins –
nesustot – tikslas čia pat...
Žvilgsniu, pėdomis liesi
lopinėlį žalią ar baltą –
dangaus lašeliai troškulį gaivins,
negalėsi aplenkti ir saulės tako,
jei ši debesį praskleis šypsniu...

Tikiesi, tavo esybė paklus
lemties dėsniui, rašytam kadais –
esi menkas, menkutis žmogus –
dar vis einanti lietuviškais takais...