Suklupo motina — paukštelė pašauta,
Sūnų sūnelį grįžti šaukdama.
Tik jis negrįš. Nors lietųs upėmis rauda,
Negrįžti žuvusiems skirta dalia.
 
Kas besupras, kaip miško eglei skauda,
Kada audra viršūnę jos palaužia,
Kas besupras, ar išmatuos, žinos
Skausmo gelmes širdies raudos!
 
Brangi Tėvyne tu. Kartais per daug brangi...
Gal net ne tu, tai klaidos brangios.
Dažniau – vadai, kur vedė, buvo per silpni
Išsaugot žemę, šviesų dangų.
 
Tada pakyla sūnūs, velkas rūbais partizano...
Nelygią kovą juodvarniai užbaigia,
Nulinksta obelys prie tuščio namo,
Nereikia vaisių, niekam jau nereikia.
 
Praeina laikas, tiktai gėla nežūna,
Sudygsta želmenim, erškėtrože sudygsta,
Kita jau motina augina kitą sūnų,
Kuriam pavasaris nauja kova pražysta.
..........................................................
 
Raudono vario paukštė išskleidė sparnus,
Tiktai juose ne vėjas, aidas atsišaukia —
O žeme Lietuvos, augink, augink vaikus,
Juk ginančių tave šiandien ir vėlei reikia!