Ugnis mus valys, vanduo tyliai laimins.
Kiekvieną ląstelę myluos ir išplaus.

Ugny mes paliksime nuoskaudas, baimes
Ir mūsų vidus ramumoj atsigaus.

Tuomet išsiskleis stebuklingasis žiedas
Tikrai ne paparčio, o meilės gilios.

Lakštutei aušroj savo giesmę užgiedant
Širdis suspurdės iš palaimos tylios.