Leisiu tau atitolt
Ir pajusti mane savo alkyje,
Leisiu klyst ir paklyst –
Kaip grįžimo malonę pažint?
Leisiu šimtąkart mirt
Ir tik vienu daugiau prisikelti.
Tų jausmų didumu
Lai tau būsiu it deivė graži.

Bus abiems nesvarbu,
Kaip laike sudėvėtas nyks indas,
Nes esmė ta pati
It grynuolis žibės pelenuos.
Paslapčių paslaptis,
Kaip krumpliaračiai laikrodžiuos stringa,
Vos užtenka jausmus
Atminimais šviesiais pripėduot.

Aš tavęs sklidina.
Ar beverta verkšnot dėl sekundžių?
Blyksi žybsniais karštais
Neišsakoma žodžiais aistra.
Ką beduoda Lemtis,
Jau siurprizais jokiais nesiskundžiu.
Leisiu tau atsiskirt –
Džiaugsies vėl, kad esu atrasta.

Tai žaismė tiktai tau
Ir kantrybė iš Rago Gausybės,
Ir darbai iš peties,
Ir linksmybės todėl, kad kartu.
Aš tau leisiu gyvent
Ne į skverną tvirtai įsikibus,
Bet nusėdus giliai
Tarp dalykų branginti vertų.