Atsiliepk į mano šauksmą,                 
Atskubėk  pramintu  taku,                
Gyvenimo skausmą nuimk,
Širdyje nevilties gėlą jaučiu...                     

Šis šauksmas iš  sielos gelmių,       
Kur tūno  seni ilgesio šešėliai,               
Tyloje negirdžiu žodžių švelnių,                
Ką praradai – nesugrąžinsi vėlei.                      

Gilaus skausmo malda meldžiu –       
Nuolat sieloj liūdesys pasilieka –   
Gal stoviu ties bedugnės krantu:
Spoksau kam ištiesti dar savo ranką?..