Vakar slinko dangaus pakraščiais
Lietumi vilkini debesynai,
Grojo vėjas miške,
O solistai tylėjo visi.
Primaitinta vilties pažadais
Tam fone vienuma nekankino,
Nujautimais keistais
Buvo pranešta man –
Nors toli, bet esi.
Amžiaus fazė jau ta,
Kai nenoriu ypu vienu plėšti
Ir patirti tuoj pat,
Kokiu įdaru salsta vidus.
Man dabar įdomiau
Tarsi tolimą audrą stebėti,
Neužduodant sau klausimo
Bus kas? Nebus?
Aš jau soti būtim,
Tiktai siela jausmų konditerija mėgaujas.
Ilgesys toks saldus,
O aistra - šokoladas kartus.
Būk toliau, nei toli.
Sūris veltui padėtas pelėkautuos.
Kuo ilgesnė puota,
Teks daugiau malonumų pajust...
Šiandien vėlei tas pats.
Pro plyšius debesy šypsos saulė,
Šniokščia vėjas sode,
O tarp smilgų - svajonių drugiai..
Aš nelaukiu tavęs
It varguolė atkišusi saujas –
Mano juslės tavim
Pasimėgaut išmoko seniai.