Kuklumas, arba Nemėgstu Joninių
Užsirūkius pirmą cigaretę baigėsi ramus gyvenimas.
Tai atsitiko lygiai lyjant vidurvasario lietui.
Pažvelgiau į veidrodį ir pamačiau akis,
pilnas rudenio ir apvalią pilnatį.
Mėnulis – kosmoso švyturys,
pasirodo, daug stebuklingų galių turįs,
bet šiandien mano kompasas yra butelys,
ant kurio, kaip keista, parašyta – švyturys.
Tik jis, kaip slidus ungurys,
veikiamas gravitacijos, slysta iš rankų
ir tada patenka į minčių mišką tankų.
Šiandien nesu priešas, tik lengvai pamišęs,
nes butelys sako: burbt, burbt, burbt...
Gyvenimas yra burbuliavimas viešas
ir tu dabar išeini iš didelio rašto turbūt?
Kaip gerai, kad vaikystėje išmokau skaityti...
Dabar sunku būtų visas raides prisiminti.
Gyvenimas gražus, ir visų
apleistas poetas ne toks jau vienišas.
(Nereikia nuskriaustą vaiką vaidinti.)
Pagaliau ir dvasios aname pasaulyje
gyvena gana kukliomis sąlygomis.