Lietaus ašarėles renku
nuo medžių ir lapų žalių.
Einu aš, einu pasitikti likimo...
Ištiesusi delną į lietų
brendu aš per girią iš lėto.
Riaumoja pajuodęs dangus.
Gaudau žvilgsniu saulės blyksnį,
vaivorykštė ašarėlėj sublyksi.
Ir krinta į žemę purslai
murzini, purvini...
O tu nematai,
kad verkia,
ne dangus,
o širdies liūdesys...

O lietus tiktai kaukė.

Renalda Mačiulskienė