Kol radaisi iš akmens
Svarbiausia – samanėlės slenkančios paviršiumi,
daigelis prasikalęs kaip minkščiausioj dirvoje.
Šlifuoji ir šlifuoji – kietos briaunos,
vartai – į visumą nebesusideda.
Neužbaigta sfera nurieda nesulaukusi –
stalą paklibinus.
--
Tarp kiaulpienių, kur buvo mano žymės,
radau fosiliją – kažkas ją įmetė į mano sodą.
Vėl briaunos, bet jomis mes esame tokie įdomūs –
ore po trumpalaikę žiežirbą iširsta,
prigęsta noras pasišildyti.
Koks vikšras tavyje prisiglaudė?
Tasai – išgintas iš švelnios lapijos.
Tegu daugiau nebesiblaško – tegu ilsisi.
Savęs išvarymas, kol graužia tunelį po tunelio.
Susižinai, iš kur radais – iš kieto grumsto.
Ant jo nesusidėstė vėstantis kristalas,
ir sporos neprigijo.
Tiktai išgraužos – – – sunyko padaras.