Stebuklingą tykią naktį,
Kai kris žvaigždės ant gėlių,
Taip norėtųs pasakyti,
Kad ir aš kažką myliu.
 
Taip norėtųs prisiglausti
Pinavija prie peties
Ir suprasti, ir pajausti,
Ką širdis šiąnakt kalbės.
 
O ji daužosi vienatvėj,
Aidi žingsniai kambary.
Kad atrastum, reik netekti,
Ką gražiausio tu turi.
 
Tad susėskime lyg sesės,
Apsigobusios dalia.
Mėnuo skaisčią Saulę vesis
Ieškot žiedo paslapčia.
 
Mes pakelkim taurę sūrią
Už išėjusius tolyn
Ir už tai, ką vis dar turim,
Ir kas eina tik brangyn.
 
Viskas raukšlėm įrašyta
Atminties margam lape.
Įsiminsim naktį šitą,
Kai sėdėjome drauge...