Supusto dienas ir naktis man prie veido, prie kojų
į ilgesio kopas.
Ir jeigu negyvas aš,
tai kodėl
taip trokštu apkabinti mergaitę,
perkančią bilietą į cirką,
kodėl jaučiu artumą katei,
pamynusiai šaltą mane.
Apspjautas jaučiuosi pažemintas
vietinio bomžo.
Lietus mano nuodėmklausys.
Jie sako,
negyvas aš, negyvas...
Tai kodėl
visas pasaulis
sutelpa į šį,
be gyvybės?
Sustok, paklausyk,
kaip pusto dienas ir naktis į ilgesio kopas.
Galbūt išgirsi
vienatvę
ant žemės

tyliai dunksint.