pro ištvinusį
pienišką rūką
tik naktim
susišaukia gyvi
(už)mirštuolių balsai

stovinėtosios bangos
viuelos ritmu
išsūpuos 
jūros laišką
didžiosios tvermės
sūkuriais

akimis
nesibaigiančio kelio
iš gelmių
iš giliausios erdvės

druskožemio tiltu
pareit