Šešėlis, oblius –
Medžio drožlės, pliauskos –
Langai, langinės –
Darbo svoris.
Tas pats šuva ant kranto.

Kažkur toliau,
Mediniams krumpliams nesupratus,
Ežero akis miške

Ir ertmei
Kadų kadais pasiųstas saulės pluoštas,
Tie patys debesys –
Nuogybei prisidengt.

O visa tai – kažkur anapus duonos trupinių palikę?
Už plytų kokliams sukrautų pašiūrėj pečiui –
Vilkų staugimas avinų bandos nelaimei
Tarsi kiaurasamtis mintim lietum nuplautų veidą.
Raukšles, manus miškus, gebėjimus ir ten toliau už kryžiaus –
Samanas.

Diena rudens,
Ir staigiai – tarsi kritęs kirvis – kilęs noras klausti –
Ar dovanotas šitas skypas man –

Plasnok, gegute, ir pranyk už miško –