Užsuk į dvarą
Pro rožę, tulpmedį, ošiantį klevą
Užsuk, keleivi, į raudoną dvarą,
Kur svečių laukia puošniausios menės,
Rūsiuose slepias legendos senos.
Galbūt vaiduoklis grafo rūbais
Šampano taurę tau pasiūlys
Arba liūdna kilni grafienė
Mažais slaptais laipteliais sienoj
Į aukštą bokštą nusives
Skaityt likimo žvaigždeles.
Rūmų šiaurinėje daly
Muziejaus lobiai atviri.
Tiškevičius, orus Naujalis —
Melodijas paskleis rojalis,
O gal pati giesmių giesmė
Didingai graudžiai nuskambės —
Lietuva brangi, mano Tėvyne...
Nutvilkys karštis trumpam krūtinę,
Tekės Nevėžis gilia vaga,
Čia tėvų žemė, čia Lietuva.
Pakilo dvaras ne vargui — džiaugsmui,
Gražiausių švenčių, koncertų gausmui.
Ant žemės krašto dainuoja bardai,
Iškilmių salėj momentai svarbūs,
Aukso žiedeliais jaunieji mainos,
Liejasi žodžiai — laimės, tik laimės!
Senoji liepa ąžuolui šlama —
Seniai taip buvo šviesu ir gera.
Kelia vaidila varpą į aukštį
Tenenutyla niekados gausti:
Pro rožę, tulpmedį, ošiantį klevą
Užsuk, keleivi, į raudoną dvarą!