Pasakyk, ar nė kiek nebedilgsi,
Kai neri į praėjusį laiką?
Pradarau kamaras,
Kur jaunystės svajas uždariau,
Kur nuo geismo apkvaitusios juslės
Atsiskyrę nuo sąmonės plaikstosi.
Tarsi sieną su galva mes daužome — 
Ar kartu būtų buvę geriau?
Taip, netekus džiaugsmų,
Tuo pačiu ir bėdų neturėjau.
Kas mes vienas kitam? Šiuokart niekas.
Nors galėjome būti viskuo..
O kamaroj sudėtus jausmus
Godžios kandys jau niokot pradėjo.
Neprašyk, likučius kad grąžinčiau — 
Vietoj rūbo kaip siūlus įduot?
Tylim. Maža kalbos.
Gal per daug mes abudu sutrikę?
Gal abu pripažįstame klydę,
Metėm vieškelį dėlei takų?
Gal gailiesi, kaip aš, ne kas buvo,
O kas noko, tačiau neįvyko?
Eik. Nėra ko daugiau begaišuoti.
Nebedilgsi. Surišt per vėlu.