Mėnulio takas virš vandens ištiestas,
Lengva banga sulūžta mums prie kojų,
O mano akys, pilnaties apšviestos,
Be žodžių tau už reginį dėkoja.

Lengvai pečius apglėbia tavo rankos –
Kiek buvusį, kiek pramanytą lopom?
Idilė... Šiąnakt šito mums pakanka,
O laikas jau į naują dieną kopia...