Antspauduose pirštų,
Rainelėse akių,
Molekulių struktūrose ir
Koduose, ir
Koduose...
Lengvas dūmas pakyla iš akių
Kalėjusio ir kalinčio, kuris
Ranktūrius meistravo
Sostui Budos.
Žvilgsniu poeto slysta
Akys į stebintį paukščius...
Nerūpėjimu pakvimpa
Iš galvos ir piniginės.
Oktavų neskaičiuoja senis —
Stebi, šypsos, kol grįš
Už grotų medituoti
Buda.