Net metams praėjus grožis nedingo
Tavo, kaštonini medi:
Šypsena tokia pat žavinga,
Ta pati dar aksomo liemenė.
Ten pat, šalia kelio, linguoji
Vienas, o man vis sugrįžtant
Ranka vėl mojuoji...
Mojuoji ir išvykstant...
Bet balsas man šaukia
Širdy, kaštonini medi,
Kad nors šypsaisi taip pat,
Bet siela tavo verkia...
Ir labiau, ir labiau vis kasmet...