Kur paskendo mano siela,
Kokioj ištirpusioj vienatvėj,
Kokioj gelmėj po mėnesiena,
Kokioj šviesoj, sublizgėjusioj nakty?

Po kokiom bangom ji glūdi,
Iš po kurių gal iškils į paviršių?
Sujuda sapnai pabudę,
Kurių aš niekad nebepamiršiu.

Negalėsiu pamiršt ir to,
Ką pasakiau ir ko nežinojau.
Seka akys ugnyje baltoj,
Kuri visai nepanaši į Rojų.

Kur paskendo mano siela,
Kol dar nesudegė ugny?
Šitiek metų be žodžių tylėjom,
Nes širdies gelmėj vis dar buvom vieni.