Pilnatis
Juodos gulbės baltą naktį skrenda į bermudus
valgom žemę, geriam kraują, žiūrim į mėnulį
šviečia blausiai klaikios akys, spingsi kaip žarijos
bėk tarytum nieks nematė, kad iš rankų lyja
nemanyk, kad lengva grįžti, kur tavęs nelaukia
bėk, vaikeli, bėk, bedali, į rasotą lauką.