Vaitoja Jūra vėjo blaškoma
ir tamsios bangos teškiasi į krantą,
parblokšdamos naktinę valkatą
apsvaigusią, velnių sugundytą.
Ir krinta valkata į smėlį,
paleidusi iš rankų gėrimą,
kažką panosėje niurnėdama,
bejėgė nakčiai užsimerkia.
O bangos plauna kojas,
aplinkui debesys riaumoja.
Audra dar nesitraukia.
Kažkur laukiniai šunys staugia...