Ar šiandien leidais suvedžiojamas nakties?
Ar gėrei svaigų meilės nuodą?
Nepabudai net paryčiais, nors ir gaidžiai jau dieną guodžia.
Nepadori naktis išties besaikę rūko taurę
Ir vėl lig ryto miglose su laumėm šoksi drauge.
Plaikstys šakas išdykę vėjai,
spragės liepsna juodam lauže,
užburtos žiežirbos lyg gulbės šoktels
ir leisis laumių delnuose.
Naktis svaigins, įtrauks, įaudrins, į tavo kūną įsibraus
ir leis pajusti laisvą vėją – įsups, pagaus.