Aš dažnai išeinu pasivaikščiot
Tavo blakstienų lentelėm.
Virš tavo akių dažniausiai lyja.
Iš antakių laša kaip debesų.
 
Tik tu neverki,
O aš visada sušlampu.
Truputį slidu.
Ir visada nuo pradžių
Mokosi sušvist laužai
Iš malkų mėlynų.
 
Aš dažnai tau ieškau skėčių,
Tik nerandu tokių mažų.
Ten tamsūs lietūs tokie išsekę
Ir susenę,
Bet pajudint negaliu,
Turbūt ir tu.
 
Ten mėnulis dažnai apsirūkęs,
Toks nekalbus, toks prasikaltęs
Dėl savo formos.
Aš jį paglostau, o jam nepatogu...