Žolė
Lig tavęs – saulės tiltas, vaivorykštės žvilgsnis,
pas tave skuba mano esybė visa,
smilgos pjaunamos pievoje linksta,
gailios ašaros žiba jose.
Vėjas dvelkteli tyliai – jis randa,
kur nukrito atodūsis lauko žolės.
Kur pajautų, kur volungių atdaras langas,
medžio lapas nuščiuvęs be žado tylės.
Lig tavęs – tik giesmė, mano žodis tau tartas,
vėjo mišios užburtos žiedų,
lig tavęs – nebūtin atvertuos laiko vartuos
kaip žolė pradalgėn aš krentu.