Iš jazmino taurės siūlo vasara gerti nektarą,
Pasinert žolėje — efemeriški pienių pūkai.
Vis tyliau ir rečiau tingų Jurgį lakštingala bara.
Kiek beneši darbų, bus kam peikt ir bambėt, jog mažai.

Siela stengias ištrūkt, suspausta tarpe pilvo ir kupros,
Paskrajot su drugiais, paklajot su lengvais debesim.
Nė nespėsi suvokt, o jau salė link rudenio sukas,
Vėl kėsinsis buitis lauko grožį ir laisvę atimt.

Suvaržys apdarais ir už sienų užglaus horizontą,
Grįši vėl prie ugnies į priplėkusią kertę namų,
Kad spalvotais sapnais atgaivintumei sielą suplotą,
Kad ištrokštumei vėl atsigert iš taurės jazminų.