Kai gęsta aušrinė žvaigždė
ir dangus gražiai rausvėja,
krūpteli medžių šakos ir ima kuždėt
kartu su vasaros vėju.

Lyg kardai susiūbuoja ajerai
ir traukiasi laumės į pelkę gūdžią.
Lizduos sukalena pabudę gandrai,
šviesėja toliai, keliai suūžia...

Melsvam danguje vieversėliai
ima čirenti sava daina
ir žemdirbį skubina sėjai.
Taip gimsta nauja vasaros diena.