O būna taip, juk tu tikrai žinai,
Kai pasitaiko dienos skaisčiai pilkos
Ir padūmavę laužo pelenai
Nuliūdę klausosi mažutės smilgos.

O būna taip, kad Tu tiesiog esi
Ir per Tave balti upeliai plaukia.
Kregždutės nardo, šypsos debesis,
Jauties šaknim į vasarą įaugęs.