Atėjai taip anksti

Vasara,
Atėjai taip anksti, nesulaukus birželio,
Su bijūnais, baltais jazminais,
Dobilėlių pulkus vėl pasėjus prie kelio,
Nubarstei mano žemę žiedais.
 
Nesakau, kad nelaukiau.
Kas gi gali tavęs nemylėti,
Nesidžiaugti glamonėm šiltom
Ir į šėlsmą laukų nežiūrėti
Akimis, vilčių kupinom.
 
Supsi obuolį, raustančią vyšnią,
Žemuogėlę nokinsi šlaite,
Rūkuose vakarais pempė klykaus,
Atsilieps jai griežlė rugiuose.
 
Išdraikyk kuo plačiau žalius plaukus,
Tegul gels jie ant liepų aukštų,
O vėliau, jau rugpjūčio sulaukus,
Kviečių varpų žaismu auksiniu.
 
Atėjai taip anksti... ir gerai,
Tavo dienos tikrai neprailgsta.
Kam pabos įprastiniai darbai,
Tegul jūroj ar ežere mirksta.
skroblas