prieš vėją sninga 
šiandien nedrąsu 
pro tavo balsą glostantį prasprūsti 
kitapus laiko 
virkdančiai gražu 
aikštingom gulbėm plaukia purios pusnys 
kitapus sniego 
dursteli keistai 
miglotas jausmas — regis nesapnuota 
švelniais šešėliais dūla pamatai 
nepririštas suvirpa upėj luotas 
kitapus upės 
kregždžių krykštesys 
nė karto nesūpuoto vėjo vaiko 
pėdučių pėdos skruoste 
tai naktis 
žvaigždes išbarsčius slėny išsisklaido 
kitapus slėnio 
žydinti tyla 
apkabinu svaiginamai laiminga 
aikštingom gulbėm plaukiančias pusnis 
kada prieš vėją tylutėliai sninga