Šiandien tu papuošta šventės šviesa, ne žvakių,
Ūkana glaudžiančia, o saulę – atmenu:
Jauno peizažo grožis po atminties laku, –
Rytas, šviesa, kartu,
                                 auksinė žaluma.
 
Laikas mus ras mene šio nebrangaus kupleto.
Tõbula švies derme suknelė nebrangi.
Mėgtà ir suskalbta, ilgai retai dėvėta,
Galop pasilikta
                           ne tarp naujų – širdy.
 
O gal tai vėliava, gulbių genties fetišas...
Laisvūnų giminės šamanai mes, kartu –
Víena vilnim ritme,
                                  vien savumu įtikint
Be vyliaus, be dažų,
                                      nes nedažyta tu.