Dygsniu daugiau, dygsniu mažiau,
Koks skirtumas – rando juk nesimato.
Numesk tai, ką parašiau,
Tegul sumindo kaustyti batai.

Dygsniu daugiau, dygsniu mažiau –
Juk tai vis tiek tik siūlės.
Gali sakyt, kad nieko nemačiau,
Kad nežinau, kiek sveria mėnulis.

Dar vieną siūlę.
Kaspinu aprišk – nesimatys.
Ratu sukasi nuliai.
Kam rūpi kokia praeitis?

Ar žmogui kada nors būna gana?
Rankos ir lūpos (nuo šalčio?) pamėlo.
Pasipuoškim kreiva šypsena,
Po kuria slepiam supjaustytas sielas.