Metalo kojom įaugę į žemę
Tviskėjimo šalto pilni
Metalo medžiai supjausto vėją
Ir krinta skiedrom juodoj nakty.
 
Lieka tik nuotrupos dūlančio vėjo,
Prisiminimai nuogi ir basi.
Byra rytojus rožančių karoliais,
Gimtinės skausmą lieja širdy.
 
Tėvynės ilgesį sugeria godžiai...
Metalo medžiuose šalną regi.
Gimtinės statinius ženklina godžiai
Metalo kryžiai laukuos, pakely.