***
jau nėra ką ištarti –
mano žodis nuplėštas nuo lūpų
kaip nuplėštas lapelis
sužvarbsta, o sulytas
numiršta, sudžiūna
jau nėra ką ištarti tik siena
įsitrins į skiemens nebuvimą
aš pralaukiau gyvenimą – žiemą
beieškodama tavo lietimo
Vytautė