Po pamokų
Nutipenus, saują akmenukų sviedė,
Kad išgirstų pliumpt.
– Mama, ko tu raudi?
– Dukra, taip tave myliu...
– Mama, pažiūrėk, šuniukas maudos!
– Maže, kiek dar tau patirt gražių...
– Mama, kodėl aš neužaugu?
– Neskubėk, dar angelu pabūk.
– Mam, pabūk vaiku!
– Gal... Ne, per daug sveriu.
– Mama, meski akmenuką tu!
– Nebemoku jau, man taip sunku…
Sviedė, kad išgirstų pliumpt,
O dužo tūkstantis širdžių...
– Mama, akmenukų nebėra!
– Jų visad bus ir ten, ir čia...