Įveikęs laiko užtvaras
aš ten sugrįšiu,
kur niekad nebuvau
ir nebebūsiu,
aš grįšiu ten –
žydės vėl vyšnios,
sprogdins jausmus
kaip žiedus
vėjo gūsis.
Aš grįšiu ten,
tegul sugrįžta upės,
tegul vanduo tas pats
nuplaus man kojas,
tegul žodžius tik ištaria
pravertos lūpos,
tegul kelių į laimę
niekas neužstoja.