Laikas palieka sunykusį stiebą,                             
Lietaus lašai nuplauna dulkes,
Dienoje saulė, naktyje pilnatis rieda,
Kurioj erdvėj esame mes?
Kur brandiname gyvybės giją,
Lopom skausmo padarytas spragas:
Sninga, griaudžia, lietumi lyja –
Savo dirvone varom vagas naujas.   
Vėl gyvybės  medis auga, bujoja,
Kol klastingas laikas nepaliečia šaknų,
Palinksta, svyruoja gairinamas vėjų –      
Gyvybė sunyksta – neišleis daigų.
Saulė ir mėnuo toliau šypsos –
Ieško gyvybei veidų jaunų –  
Dovanos gyvenimo giesmę –
Kol neuždarys į pasaulį langų.