Rašiau poeziją. Eilutėm liejos žodžiai
Ir nereikėjo dirbtinai sustot,
Ieškot naujadaro žodynuose nuobodžiai
Ir formom įdomiom eilutes išdėliot.

Tiesiog rašiau, kas ten viduj sopėjo
Ir ką rytais kuždėjo atmintis.
Kaimyno nieks nebevadino gėjum,
Nors kvepalais jo dvelkė prigimtis.

O naktimis išeidavau į gatvę
Nebijanti, kad gausiu į dantis.
Ir nieks manęs nebenorėjo smerkti
Už banaliai išsakomas mintis,

Nes aš rašiau gyvenimo žinutėm,
Nesuturėdama išsprūstančius žodžius.
Man gera buvo su savim pabūti
Ir nusispjaut, kad stilius banalus.