Išaudė debesys vaivorykštę tik tau,
Lakštingalos čiulbės per  visą naktį.
Aš tavo akyse dangaus žvaigždes  matau,
Širdis tava jau pasiruošus meile degti.
 
O aš paliksiu ten, kur visada buvau,
Šlamės klevai ir kvies artyn prieiti.
Tu pamanysi vėlgi: „O dangau,
Ko bėga šis gyvenimas taip greitai.“
 
Dar nesuspėjai pagyventi širdimi,
Neleidai savo meilei išsiskleisti.
Ir jei dabar tam laiko niekaip neturi,
Tuomet kokie bus atradimų vaisiai?
 
Išaudė debesys vaivorykštę tik tau
Ir visata visa tave taip myli!
Širdy tavojoj meilės liepsną pajutau
Ir nuojauta manęs dar neapvylė.