Kur romantika vasaros ryto,
Kai rasa sidabruoja lankas?
Kur puikumas, kai žiedlapiai krito,
Nesuspėti pagaut į rankas?

Kur rasoti gimtinės berželiai,
Kur saldinė brandi obelis?
Kur tas mylimas tėviškės kelias,
Išvadinęs pro gryčios duris?

Kur asla, iššluota, pabarstyta,
Kur duonelė, motulės kepta?
Vis menu skaistų vasaros rytą
Ir žinau, kad esu jau ne ta,

Kuri obuolius rytmetį rinko,
Riekės duonos naminės šiltos.
Aš esu ta pati, kur pradingo
Užgožta išėjimo miglos.