Naktis

Išlakstė miegas. Tik pro langą žiūri
Ir šypsosi mėnulio pilnatis.
Žvaigždžių gausybė renkasi į būrį,
Ir kviečia pasvajot tyli naktis.

Atsikeliu. Einu į platų lauką,
Einu per pievą, kur nėra brydės.
Einu tenai, kur mūsų beržas auga,
Kur pirmą kartą siūleis palydėt.

O kaime baltos obelys žydėjo,
Graudenosi armonikos rauda.
Tik beržas mūsų priesaikas girdėjo
Mylėt ir nesiskirti niekada.

Ir šiandien taip slaptingai žvelgia mėnuo.
Nerauda tik armonika nakty.
Svaiginami kvapų nupjauto šieno
Prie mūsų beržo kuždas jau kiti.