Atskrieja vėjas per laukus
ir išgainioja tirštus rūkus.
Šviečia rausvi aušros spinduliai, –
dieną pasitinka pilki vyturiai.

Saldžiai miegoję pragysta gaidžiai.
„Jau aušta, jau aušta“ – kakarikuoja smagiai.
Iš miego pabunda sparnuočių pulkai,
jų balsais įvairiais skamba miškai.

Tuoj iš rūko saulutė pakyla
ir paukščių balsai daugiau prabyla.
Miško tankumyne gegutė kukuoja,
kiemuose balandžiai užburkuoja...

Nuo pievų, šilų, lapelių žalių
rasa jau visai nukrito.
Visur gyva, gražu, –
nauja diena pasauliui nušvito.