Apę aukštaitį...
Aukštaitis unksti atsikėlįs,
dą nesprausįs, susvėlįs
basom kojam jau šlepsi kilimu.
Un palungęs žydi gėląs,
kukniaj kvepia jam sardėląs
un katrų užsideda krenų.
E sardėląs be kelnaičių,
anąs labai mėgstamas aukštaičių,
ale un vidalčią supas neilgai.
Aukštaitis laimingas būna,
kai sardeląs sulenda ją kūnan,
ale neilgai anąs ti tūną...
P,S, vidalčis - šakutė