Žinau, ant  rankų nepaimsiu, nepriglausiu,
Ir lietui lyjant būsiu nuošaly,
Tiktai grožėsiuosi žiedais švelniausiais,
Kai rasos žais saulutės spinduly.
 
Ir taip beviltiškai kartojas daugel kartų,
Kai tik meldi – išlik, išlik graži!
Išlikit, baltos ievos, ant Nevėžio kranto,
Šešėlius nuskandinę vandeny.
 
Išlik, Tėvyne, negandų padangėj,
Išduota kartais net vaikų.
Primink jiems vardą, tėvų kalbą brangią,
Liepk saugoti nuo svetimų.
 
Man nepakelt gimtosios bočių žemės
Nei girių, upių, ežerų žydrų.
Prašysiu Viešpaties, Aukščiausio galių
Ją saugoti ant rankų amžinų.