Aš ilgiuosi tavęs taip, kaip ilgisi bitės nektaro,
Taip, kaip ilgisi daigas mažučio lašelio lietaus.
Ir kaip gera, mielasai, taip dieviškai šiandien man gera,
Nes jaučiu, kad dangus mano vėlei su saule draugaus.

Aš ilgiuosi tavęs, nes savęs tavyje vis ieškojau.
Tu man primeni kas aš, kiek meilė stipri ir gili.
Viską turim savy - kartais pragarą, kartkartėm rojų,
Aš ilgiuosi tavęs! Ilgesys mano meilės dalis.

Aš ilgiuosi tavęs, kaip lakštingala ilgisi ryto,
Taip, kaip grūdas pavasarį ilgisi žemės gelmės.
Nežinau, ar žodžiu kada nors man pavyks nusakyti,
Kaip ilgiuosi nepaprasto jausmo dermės.