Jis kantriai saugo likerį po liežuviu,
Primerkęs akį mergeles vilioja,
Aš nė nenutuokiu, kodėl man tai žavu,
Kodėl nenujaučiu didaus pavojaus.

Kariuosi jam ant kaklo, suglembu
Lyg mirus lapė iš madų žurnalų
Ir spėju pastebėt akies kampu,
Kaip mielo donžuano skruostai bąla.

Girdžiu, kaip likeris rykle nubėga,
Jaučiu, kaip išsausėja jo burna,
Kaip nuo atodūsių išsipučia sermėga,
Nes jo gyvenime nauja dama.