VI
Apsilankymas įkalinimo įstaigoje buvo išties vaisingas. Kazokevičius vizito metu išpešė ne tik galimų sėbrų pavardes, bet ir kai ką daugiau: jų charakterių ypatybes, asmeninius pomėgius bei širdžiai mielus užsiėmimus. Savaime aišku, stažuotojas nedelsdamas viską išklojo Morkėnui.
– Pirmasis – Algis Bartkus, tas, kuris be piršto, – atsivaidenęs tik popiet ir pasisveikinęs išpyškino Vidas. – Antrasis – Romas Juška. Abu teisti už chuliganizmą – kartu „ataudė“ prie Algio merginos bandžiusį „prisiklijuoti“ kavalierių. Mušė taip, kad vargšui Kazanovai „pavažiavo stogas“, už ką bičiuliai buvo patupdyti ištisai sovietinei „piatilietkai“ – penkeriems metams. Zonoje susipažino su autoritetu Meška. Visi trys gyveno kaip viena šeima – turėjo savo paslapčių bei kūrė planus ateičiai. Manoma, nelabai švarius, tačiau tikrų duomenų nėra. Meška buvo tarsi tėvas ar koks dvasinis vadovas guru. Kažkaip nesitiki, kad tokį žmogėną jo berniukai paverstų lavonu, kuris prie visko dar ir išgaravo kaip kamparas, – reziumavo praktikantas.
– Būtent, – šyptelėjo Tadas. – Aš ne Žeimys, tad prielaidos apie dešras nedarau.
Tačiau šiuo momentu vyrams tyrimą teko atidėti. Kaip neretai nutinka, atsiranda naujų skubių veiksmų reikalaujančių bylų. Taigi, „Lavono ir Co“ paieškas kuriam laikui teko nutraukti. Kolegos dar nežinojo, koks naujas siurprizas jų laukia.