Naktyje žvaigždynų cigaretės smilksta,
Barsto pelenus į tuščią miesto saują,
Nuo namų keisti šešėliai tįsta,
Juodas angelas vėl sielomis prekiauja.

Ir galvoji, kiek verta tavoji?
Ar nupirks ją, ar paliks dūlėti?
Juodas angelas šiurkščia naktim kvėpuoja,
Ir sparnais juodais dulkėtą gatvę liečia.

Taip tylu, kai sninga mėnesiena,
Beria į akis pasidabruotą purvą,
Palikta sušalusi katė užmiega,
Ir ryte jau niekada nebenubunda.

Sparnuose juoduos suvirpa oras,
Paskutinis miauksmas daužo naktį...
Paskutinę sielą pasivogęs
Juodas angelas prasėlina per gatvę.