Nušalo, po šalnelės baltieji nušalo —
Neišsaugojo žiedo sena obelis.
Nesisups obuolėliai pulkais ant šakelių,
Kai seks pasaką žemei rugpjūčio naktis.
 
Šiaurys vėjas ne draugas žydinčiam sodui,
Švelnų sapną suplėšė šalna.
Negirdėjau, tikriausiai obelėlė raudojo
Mėnesienos tyloj žvarbdama.
 
Veltui saulė mėgins šiltus spindulius berti
Ar gaivint per vėlai atskubėjęs lietus.
Teks senolei ir vėl pasitikt tuščią lemtį —
Mest į rudenio kraitę tik geltonus lapus.
 
.................................................
 
Gyvenimo vingiai tokie nevienodi —
Nežinai, ką tau žada kuris:
Čia kyla į dangų sparnuota svajonė,
Čia gęsta net jos kibirkštis.